Šiandien vyriausybė apsisprendė, kas geriausias strateginis investuotojas į naujos atominės elektrinės (AE) statybas Lietuvoje galėtų būti Japonijos ir Didžiosios Britanijos kompanijos „Hitachi” ir „Hitachi GE Nuclear Energy“. Japonai su britais konkurse nurungė kitą potencialų investuotoją – tarptautinį koncerną „Toshiba-Westinghouse“ koncernas (JAV-Japonija), kuris taip pat buvo pateikęs pasiūlymą dėl investavimo į Visagino AE.

Apie tai po pietų Energetikos ministerijoje pranešė energetikos viceministras Romas Švedas, kuris yra investuotoją atrinkusios Koncesijos komisijos pirmininkas.
Jo teigimu, pasiūlymai buvo vertinami įvairiais aspektais – ekonominiais, teisiniais, techniniais. Didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į galimų investicijų dydį, pasirengimą ieškoti pinigų ir įsipareigojimą kuo greičiau pradėti vykdyti parengiamuosius AE statybos darbus.

Elektros rinkoje šis projektas turi būti konkurencingas. Tikslių projekto sąnaudų ir galimų investicijų atsipirkimo laikotarpių niekas šiandien pasakyti negali, ypač žinant tai, kad Lietuvos pašonėje numatytos pastatyti dar dvi atomonės elektrinės – Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje. Anot V. Švedo, projekto sėkmė priklausys ir nuo projekto lokalizavimo lygio, kiek gali būti įtraukta vietos pramonė ir nuo finansavimo šalinių.

Abiejų kompanijų pasiūlytos atominės elektrinės technologijos yra vakarietiškos ir atitinka pačius aukščiausius standartus šiai dienai. Todėl buvo renkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Kol kas jokių ekonominių detalių vyriausybė nepasakoja, kadangi baiminasi pavasarinio konkurso, kai derybos su strateginiu investuotoju iš Pietų Korėjos sužlugo, likimo.

Ar „Hitachi“ bus siūlomas 51 proc. AE akcijų paketas, taip pat kol kas neskelbiama, tačiau vargu ar investuotojas sutiktų turėti mažesnį būsimos AE akcijų paketą. Būsimosios AE gaminamos elektros tarifų šiandien taip pat niekas neįsivaizduoja, tačiau, aišku, kad atominė energetika yra kur kas pigesnė nei gaminama šiluminių elektrinių.

„Yra pateiktas pasiūlymas, pateiktų pasiūlymų pagrindu yra atliktas vertinimas ir toliau bus vykdomos visų penkių partnerių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir „Hitachi“ ) derybos. Toliau tariamasi, kai ateis laikas, tikrai pasakysime”, – tvirtino viceministras. Šiandien niekas negali duoti garantijų, kad projekte dalyvaus visos išvardytos valstybės.

Energetikos ministerija ir „Hitachi“ koncesijos sutartį sieks pasirašyti iki šių metų pabaigos.

„ Westinghouse“ siūlė Lietuvai statyti vieną maždaug 1150 megavatų, o „Hitachi“ – maždaug 1300 megavatų galios reaktorių. Spėjama, kad bus naudojami japoniški reaktoriai.

„Ginčytis, kuri technologija yra geresnė, tai yra tas pats, kas lyginti, kuris automobilis – BMW ar „Mercedes“ yra geresnis. Abi technologijos, specialistų vertinimu, atitinka aukščiausius branduolinės saugos reikalavimus, kurie yra žinomi šiandien“, – sakė R. Švedas.

Lietuva kartu su parnteriais naują AE tikisi pastatyti 2020 m. Tačiau tai yra pernelyg optimistinis terminas, ypač prisimenant tai, kad atominę Lietuva „stato“ jau daugiau nei 10 metų. Anksčiau buvo skaičiuojama, kad jėgainė statybos gali kainuoti apie 20 mlrd. Lt – maždaug tokio dydžio yra Lietuvos metinis valstybės biudžetas.